VIII. Kalėjimo vienutė. Preicous pririšta prie kėdės,o inspektorius nervingai rūko. Inspektorius:Manai,kad esi labai protinga? Manai,kad mes nenumatėm to,kad bandysi nusižudyt? Aš juk sakiau,kad tave stebės visą naktį. Tu privertei mane atlėkti net iš pačių namų. Palikau savo žmoną ir vaikus, nes panelė nusprendė užbaigti savo kančias. Nesi labai protinga,nes venas persikąsti nėra taip lengva. Aš nebesuprantu,kas su manim darosi. Už viską labiausiai dabar trokštu nusukti tau sprandą, bet vos grįžtu namo ir nuolat visur man vaidenasi tavo akys. Tos prakeiktos akys. Jis pripuola prie kėdės ir atriša Precious rankas. Pastato ją ant kojų ir purto. Inspektorius:Nustok žaisti tą mazochistinį žaidimą. Aš pats nebesuprantu,kas pats esu. Nemiegu ir nevalgau kartu su tavim. Ir nuolat matau tavo akis. Negi negali prisipažint? Aš tavęs maldauju. Užbaik mano ir savo kančias. Juk tai nėra taip sudėtinga. Tada galėsiu tave pamiršt. Galėsiu miegoti, valgyti ir mylėtis su žmona. Galės
VII . Mylimojo butas. Jis guli,rūko. Įeina Precious. Vilki raudoną suknelę. Mylimasis:Tu,gal visai trenkta? Kaip drįsti čia ateiti,net nepasibeldusi. Nešdinkis. Precious:Tu man neatsiuntei atviruko. Mylimasis:Tai kas? Čia ne priežastis ateiti pas mane. Precious:Taip greitai grįžai? Mylimasis:Taip,o ką? Nesimato? Precious:Šiandien antradienis,todėl ir atėjau. Mylimasis:Klausyk,man nerūpi,kokia šiandien diena. Nešdinkis. Precious:Antradieniais aš visada tave lankau. Mylimasis:Vos kelias dienas turėjau atsipūsti,o tu vėl mane vargini. Ką? Nesitikėjai. Užknisai mane. Daugiau čia neik.. Precious:Bet aš noriu pasikalbėti. Man reikia viską išsiaiškinti.Man reikia,kad išklausytum,o tada tikrai paliksiu tave vieną. Mylimasissis:Net neketinu klausytis tavo paistalų,o juolabiau,kad tuoj pratrūksi verkti. Kūkčiosi dienų dienas,o aš juk nieko nepadariau,ko pati nenorėtum. O gal nori pakartoti? Aišku,kad nori. Trokšti manęs kiekvieną akimirką,kai esu šalia. Nagi,renki