Apie nieką. 3.

III.

Mylimojo butas. Jis guli,rūko,klausosi muzikos. Pasigirsta durų skambutis.
Precious vilki baltą suknelę.

Mylimasis:Užeik.

Precious:Labas,tikiuosi netrukdau.

Mylimasis:Visai ne. Sėskis. Ko nors gersi?

Precious:Ne,dėkui. Aš tik trumpam užbėgau. Girdėjau negaluoji.

Mylimasis:Na,taip šiek tiek.Bet nieko rimto. Daktarai sakė,kad paprasčiausias gripas. Dar porą dienų ir būsiu sveikas. O,tikrai nieko nenori?

Precious:Ne,dėkui. Norėjau tik pažiūrėti,kaip laikais. Džiaugiuosi,kad nieko rimto. O dabar jau eisiu. Nenoriu trukdyti,tau reikia poilsio.

Mylimasis:Visai netrukdai. Jau atsibodo vienam gulėti. Gerą,kai kažkas aplanko. Tai papasakok,kas naujo?

Precious:Nudvėsė mano šuo.

Mylimasis:O,kaip liūdna,Precious.

Precious:Galbūt. Labiau keista,jis buvo su manim jau tiek daug metų. O dabar jo nebėra. Jis taip ėmė ir nudvėsė. Vieną rytą tiesiog neatsikėlė ir nepasiprašė į lauką. O aš vis kiekvieną rytą pabundu tapačią valandą ir ruošiuosi keltis vesti jį į lauką,prieinu prie durų ir suprantu,kad jo nebėra. Tada grįžtu į lovą,bet jau neužmiegu. Lyg ir liūdna pasidaro. Kaip manai,gal man reikia laiko?

Mylimasis:Tai,žinoma. Su laiku viskas pasimiršta.

Precious:O,močiutė aną dieną grįžo iš parduotuvės su pilnu maišu šunų maisto. Klausiau,kam jis jai. O,ji tik tada prisiminė,kad šuns mes jau nebeturime.

Mylimasis:O,nori aš,tau kitą šūnį padovanosiu?

Precious:Negi galėtum?
Mylimasis:Tai žinoma. Užtektų tik tėvui paskambinti. Ir viskas. Turi naują šunį. Kokios tik nori veislės,spalvos,lyties.Kai turi tiek pažinčių,kiek jis turi,net neįmanoma tampa įmanoma.

Precious:O,būtų puiku.

Mylimasis:Tada sutarta,kai tik tėvukas grįš iš užsienio.  Retai aš jį matau. Matai,dirba daug,bet kai tik grįš būtinai jam pasakysiu.

Precious:Tai nesvarbu.Neužkrauk jo mano problemomis. Aš galiu palaukti.

Mylimasis:Tai jam bus vieni juokai. Vienas skambutis. O beje,kokio nori?

Precious:Nežinau,man nesvarbu,mylėsiu,kad ir koks jis būtų.

Mylimasis:Tada puiku,nustebinsiu tave.

Precious:Tu toks geras draugas.

Precious apkabina Mylimajį. Jis nenoriai apkabiną ją.

Mylimasis:Mhm,tikriausiai.

Precious:O dabar tikrai eisiu. Nenoriu įkyrėti.

Mylimasis:Tai pasilik. Nori,parodysiu vieną grupę,man labai patinka.

Mylimasis įjungią muziką.Išsitraukia cigaretę,paduoda vieną Precious. Abu rūko ir klausosi muzikos.

Mylimasis:Na,kaip? Patiko?

Precious:Taip. Jų muzika pakelia nuotaiką.

Mylimasis:Man taip pat. Padeda atsipalaiduoti ir pamiršti problemas.

Precious:O ar daug jų turi?

Mylimasis:O kas jų neturi?

Precious:Tavo tiesa.

Mylimasis:O muzika padeda pabėgti. Išskristi toli toli. Į savo pasaulį,kur nėra rūpeščių,nėra problemų. Viskas tobula.

Precious:Norėčiau ir aš turėti tokį pasaulį.

Mylimasis:Kadanors pamokysiu,kaip jį susikurti. Tai visai lengva,o tada suprasi,ką reiškia būti laiminga.

Precious:O gal gali dabar? Parodyk man dabar,kas yra tikroji laimė.

Mylimasis:Tam...brangioji...dabar netinkamas metas. Kantrybės.

Precious:Bet aš noriu dabar.

Mylimasis:Viskam savas laikas,jau sakiau.

Precious:Gerai,aš būsiu kantri.

Mylimasis:Tau,jau metas Precious.

Precious:A? Tikrai.

Mylimasis:Iki,brangioji.

Precious:Iki.Ateisiu,dar kada tavęs aplankyti.

Ji prieina ir apkabiną Mylimąjį. Šis vėl nenoriai ją apkabina.Ji apsisuka ir išeina pro duris.

Mylimasis:Lauksiu.