VIII.
Kalėjimo vienutė. Preicous pririšta prie kėdės,o
inspektorius nervingai rūko.
Inspektorius:Manai,kad
esi labai protinga? Manai,kad mes nenumatėm to,kad bandysi nusižudyt? Aš juk
sakiau,kad tave stebės visą naktį. Tu privertei mane atlėkti net iš pačių namų.
Palikau savo žmoną ir vaikus, nes panelė nusprendė užbaigti savo kančias. Nesi
labai protinga,nes venas persikąsti nėra taip lengva. Aš nebesuprantu,kas su
manim darosi. Už viską labiausiai dabar trokštu nusukti tau sprandą, bet vos grįžtu
namo ir nuolat visur man vaidenasi tavo akys. Tos prakeiktos akys.
Jis pripuola prie kėdės ir atriša Precious rankas.
Pastato ją ant kojų ir purto.
Inspektorius:Nustok
žaisti tą mazochistinį žaidimą. Aš pats nebesuprantu,kas pats esu. Nemiegu ir nevalgau
kartu su tavim. Ir nuolat matau tavo akis. Negi negali prisipažint? Aš tavęs
maldauju. Užbaik mano ir savo kančias.
Juk tai nėra taip sudėtinga. Tada galėsiu tave pamiršt. Galėsiu miegoti,
valgyti ir mylėtis su žmona. Galėsiu nedrebėdamas bučiuoti savo vaikus.O dabar
negaliu..nes kiekvieną savo gyvenimo minutę galvoju tik apie tave.Aš turbūt jau
einu iš proto. Dar niekad taip nenorėjau žudyti..pasmaugti tave,o tuo
pačiu....ir mylėt.
Inspektorius paguldo Precious ant stalo ir ėmė
plėšti jos suknelę:
Inspektorius:Kodėl
turėjai pasirodyt mano gyvenime? Kodėl turėjai sujauti protą? Nuo pat pirmos
akimirkos,kai tave pamačiau...aš kaip nesavas. Galėjai iškart prisipažinti,kad
jį nudėjai...
Precious:Ne.
Inspektorius:Pagaliau
tu mano.
Precious:Ne.
Inspektorius:Pagaliau
visiškai perpratau tave. Pagaliau galėsiu nusiramint.
Precious:Ne.
Ji blaškėsi,o jos juoda suknelė virto skutais.
Inspektorius:Aš
tave palaužiau.
Šūvis.
Tylus balsas.
Precious:Mano
vardas Precious. Mano vardas Precious. Mano vardas Precious.
Rauda.
Precious:Mano
motina buvo Depeche Mode gerbėja,todėl ir pavadino taip. „Brangi“. Vienintelis
dalykas,kurį ji man davė,tai vardas. O tada paleido sau kulką į galvą.
Klyksmas.
Precious:Aš
norėjau,kad jis tik būtų mano draugas.Aš maniau,kad jis toks. Mylimasis..aš juo
pasitikėjau. Mylėjau. Bet jam to nereikėjo. Išmetė mane kaip nereikalingą
baldą.Dabar jis mano,ten kur rasa
bučiuoja jo švelnius plaukus. Vėjas primina jo kvapą,o medžiai saugo nuo
lietaus. Jūros bangos atneša jo juoką. Mano Mylimasis...amžinai.
Išsilaisvinimas.
Komentarai
Rašyti komentarą