Apie nieką 4.

IV

Kalėjimo vienutė. Prie stalo sėdi Inspekorius,rankose laiko stiklinę vandens. Precious guli ant grindų. Vilki juodą suknelę.

Inspektorius:Atsisėsk.

Precious net nepajuda iš vietos.

Inspektorius:Aš tau sakau gražiuoju,atsisėsk. Negi nieko nesupratai per šią naktį?

Precious nejuda. Inspektorius atsikelia prieina prie jos ir grubiai pakelia nuo žemės. Nutempia prie stalo ir pasodina ant kėdės.

Inspektorius:Taigi,pradėkime nuo pradžių. Kuo tu vardu?

Precious:Mano vardas-Precious.

Inspektorius:Tu ir vėl mane nervini. Kas gali duoti tokį kvailą vardą?

Precious:Mano vardas-Precious.

Inspektorius:Bet tu tikra nevisprotė. Idiotė. Kvaiša. Melagė. Tu,tu,žmogžudė.

Precious:Aš nieko nepadariau.

Inspektorius:Jeigu tuoj pat nepradėsi sakyti tiesos,aš,tau pažadu,prisiekiu,kad daugiau gyvenime negausi nė gurkšnio vandens ir po kelių dienų pastipsi.

Precious:Mano vardas-Precious. Aš nieko nepadariau.

Precious gauna pirmąjį smūgį.

Inspektorius:Tu,čia jau savaitę. Sugalvok,ką nors geresnio.

Inspektorius prisidega cigaretę.

Precious:Kokia šiandien diena?

Inspektorius:Nejaugi,tau parūpo? Koks skirtumas,vis tiek neišeisi greit. Kalėjime dienos,mėnesiai ir metai taps vienodi.

Precious:Šiandien antradienis.

Inspektorius:Gal ir antradienis. Negi yra kok skirtumas?

Precious:Duokit cigaretę.

Inspektorius:Brangioji,tu kur jautiesi? Viešbutyje?

Precious:Duokit cigaretę.

Inspektorius:Jeigu duosiu,ar kalbėti pradėsi?

Precious:Pradėsiu.

Inspektorius paduoda cigaretę ir ją pridega.

Inspektorius:Taigi,pradėkime nuo pradžių. Kuo tu vardu?

Precious tyli,rūko.

Inspektorius:Mano kantrybė tuoj baigsis.

Precious surūko cigaretę ir padeda ją į peleninę.

Precious:Mano vardas-Precious.

Inspektorius:Tu,idiotė. Manai,dar ilgai taip su manim žaisi?

Jis atsistoja. Čiumpa Precious už plaukų ir nutempia ant žemės. Ima spardyti kojomis.

Ji guli.

Inspektorius:Nejau manai,kad jaučiu didelį malonumą tave spardydamas? Manai,kad man malonu nusileisti iki tavo arba kitų žmogžudžių lygio? Manai,kad patinka pavirsti į žvėrį? Jeigu tu,tik prabiltum. Nustotum klėdėti savo nesąmones. Jeigu pasakytum visą tiesą,aš daugiau tavęs pirštu nepaliesčiau. Bet savo elgesiu pati vedi mane iš pusiausvyros. Mane visi spaudžia,kad tik greičiau tu prisipažintum. Tu,net negali įsivaizduoti,kaip mane kankina. Tu nė pusės tiek nekenti,kiek aš. Visi jie mano,kad tai taip paprasta. Tiesiog ateini ir žmonės savo noru prisipažįsti. Jie klysta. Tu,turi juos spausti,sunkti iš jų sultys,daužyti juos,paversti kiekvieną minutę pragaru.O tada jie prabyla. Jie nori,kad aš liaučiausi. Aš pats noriu liautis,tačiau toks mano darbas. Kiekvieną dieną virstu laukiniu,o grįžęs namo turiu vaidinti gerą tėvą. Kaip po viso šito,aš dar galiu bučiuoti savo vaikus? Todėl neapsunkink visko dar labiau,prisipažink. Aš jau pavargau. Negi,tu dar ne?

Precious tyli.

Inspektorius:Aš tavęs prašau netylėk,nes mušiu tol,kol prabilsi. Šiandien aš nusiteikęs eiti iki galo,jeigu ne šiandien,tai niekada. Tu,tokia dailutė. Man taip gaila tavęs,kad net pačiam keista.Net pats nebesuprantu,kas vyksta. Vieną akimirką nekenčiu tavęs,noriu nudėti,o kitą-man jau gaila tavęs. Gal aš darausi toks pats nesveikas,kaip ir tu? Imu išprotėti šitoj skylėj.

Inpsketorius pakelia Precious nuo grindų ir ima ją purtyti.

Inspektorius:Kalbėk,kalbėk,kalbėk,po velnių. Prisipažink pagaliau. Pasakyk,kad tu,jį nužudei.Kalbėk,kalbėk. Pasakyk,kur paslėpei kūną. Pasakyk. Kalbėk,kalbėk. Netylėk. Prabilk pagaliau.

Jie abu susmunka ant žemės. Inspektorius viena ranka laiko apakabinęs Precious.

Inspektorius:Pasakyk savo vardą.

Precious:Mano vardas-Precious.

Inspektorius:Prisieki,kad nemeluoji?

Precious:Prisiekiu.

Inspektorius:Jis,tave nuskriaudė?

Precious:Ne,man jis buvo geras.

Inspektorius:Visada?

Precious nieko neatsako. Inspektorius atsistoja,paima stiklinę vandens ir paduoda ją Precious.

Inspektorius:Pasimatysime,rytoj.