Precious

VII .  Mylimojo butas. Jis guli,rūko. Įeina Precious. Vilki raudoną suknelę. Mylimasis:Tu,gal visai trenkta? Kaip drįsti čia ateiti,net nepasibeldusi. Nešdinkis. Precious:Tu man neatsiuntei atviruko. Mylimasis:Tai kas? Čia ne priežastis ateiti pas mane. Precious:Taip greitai grįžai? Mylimasis:Taip,o ką? Nesimato? Precious:Šiandien antradienis,todėl ir atėjau. Mylimasis:Klausyk,man nerūpi,kokia šiandien diena. Nešdinkis. Precious:Antradieniais aš visada tave lankau. Mylimasis:Vos kelias dienas turėjau atsipūsti,o tu vėl mane vargini. Ką? Nesitikėjai. Užknisai mane. Daugiau čia neik.. Precious:Bet aš noriu pasikalbėti. Man reikia viską išsiaiškinti.Man reikia,kad išklausytum,o tada tikrai paliksiu tave vieną. Mylimasissis:Net neketinu klausytis tavo paistalų,o juolabiau,kad tuoj pratrūksi verkti. Kūkčiosi dienų dienas,o aš juk nieko nepadariau,ko pati nenorėtum. O gal nori pakartoti? Aišku,kad nori. Trokšti manęs kiekvieną akimirką,kai esu šalia. Nagi,renki

VI Kalėjimo vienutė. Inspektorius sėdi prie stalo. Precious sėdi atsukus nugarą. Vilki juodą suknelę. Inspektorius:Kvaila nevalgyti,kai tau,atnešamas maistas..Tau, ką? Jis per prastas? Precious:Ne. Inspektorius:Jeigu manai,kad nevalgydama kažką pakeisi,tai nė negalvok. Teisme visiems bus nusispjauti,kaip atrodai. Jiems nerūpės,kokia kankine tapai. Imk,rašyk prisipažinimą. Lapo viršuje vardas ir pavardė,o toliau viską detaliai išdėstai,kaip ir ką padarei. Inspektorius pastumia lapus.Precious nejuda iš vietos. Precious:Ne. Inspektorius: Kas ne? Nepradėkim visko nuo pradžių. Jau pakankamai tave kankinau,mušiau ir žeminau.Negi,tau neužtenka? Nagi,prašau,bent kartą pasielk protingai,viską užrašyk,papasakok man ir paliksiu tave ramybėje. Aš jau nebegaliu. Pirmą kartą, po šitiek metų darbo ir patirties kalinys mane varo iš proto. Nemanyk,kad viena tyli,buvo daug stipresnių,kurie daug ilgiau atsilaikė negu tu,dabar sėdi. Taigi,nebemalk čia šūdo,rašyk. Precious nejuda